Pelno mokestis nuo 2026 m.: 17 ir 7 proc. tarifai, 0 proc. du pirmuosius laikotarpius ir momentinis nusidėvėjimas

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai (2025 m. birželio 17 d. įstatymas Nr. XV-285). Jie taikomi apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį ir avansinį pelno mokestį — taip pat ir tiems vienetams, kurių mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais.

Tarifai padidinti 1 procentiniu punktu

• Standartinis tarifas — 17 proc. vietoj 16 proc. Taikomas Lietuvos vienetų ir nuolatinių buveinių apmokestinamajam pelnui, dividendams ir kitoms pajamoms iš paskirstytojo pelno, ne pagal paskirtį panaudotai paramai bei daliai užsienio vienetų pajamų, apmokestinamų prie šaltinio.
• Lengvatinis tarifas — 7 proc. vietoj 6 proc. Taikomas smulkiųjų vienetų apmokestinamajam pelnui, žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms ir MTEP veikloje sukurto turto komercializavimo pelno daliai.

0 proc. tarifas — jau du pirmuosius laikotarpius ir be darbuotojų skaičiaus sąlygos

Smulkiesiems vienetams pasikeitė du dalykai iš karto:

• laikotarpis, kurį naujai įregistruoto vieneto pelnas apmokestinamas 0 proc. tarifu, pailgintas nuo vienerių iki dvejų metų;
• atsisakyta darbuotojų skaičių ribojusio reikalavimo. Anksčiau lengvatiniai tarifai galiojo tik tada, kai vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršijo 10. Dabar liko viena riba — 300 000 € mokestinio laikotarpio pajamų.

0 proc. tarifui reikia atitikti visas sąlygas: pajamos ne didesnės kaip 300 000 €, vieneto dalyvis (dalyviai) — tik fizinis asmuo (fiziniai asmenys), vienetas neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų susijusių vienetų sąlygų, o per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį ir antrąjį, veikla nesustabdoma, vienetas nelikviduojamas, nereorganizuojamas ir akcijos (dalys, pajai) neperleidžiamos naujiems dalyviams.

VMI atskirai paaiškino du praktinius atvejus:

• 2025 m. įsteigtas vienetas 2026 m. — antruoju mokestiniu laikotarpiu — 0 proc. tarifą taikyti gali, jeigu atitinka visas sąlygas.
• Jeigu pirmąjį laikotarpį pajamos viršijo 300 tūkst. €, o antrąjį — ne, antrajam laikotarpiui 0 proc. tarifas vis tiek galimas: pajamų riba vertinama už kiekvieną mokestinį laikotarpį atskirai.

Momentinis nusidėvėjimas

Nuo 2026 m. visą ilgalaikio turto įsigijimo kainą galima atskaityti iš karto — tą mokestinį laikotarpį, kurį turtas pradėtas naudoti, netaikant PMĮ 1 priedėlyje nustatytų normatyvų. Teisė galioja turtui, įsigytam 2026 m. sausio 1 d. ir vėliau, ir tik šioms grupėms: mašinos ir įrengimai; įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.); kompiuterinė technika ir ryšių priemonės; programinė įranga; įsigytos teisės. Iš grupės „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai — ne senesni kaip 5 metų“ momentinis nusidėvėjimas taikomas krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms — bet ne autobusams.

Ką svarbu žinoti:

• Turtas veikloje turi būti naudojamas ne trumpiau nei 3 metus nuo įvedimo į eksploataciją. Panaudojus trumpiau, praėjusių mokestinių laikotarpių pelno mokestį tenka perskaičiuoti pagal PMĮ 1 priedėlio normatyvus.
• Teisė nesuteikiama ilgalaikiam turtui, kurio įsigijimo išlaidomis mažinamas apmokestinamasis pelnas dėl vykdomo investicinio projekto.
• Veiklos pobūdis reikšmės neturi — nuostata galioja ir tada, kai tas turtas nuomojamas.
• Sprendžiama dėl kiekvieno turto vieneto atskirai. Įsigijus kelis tos pačios grupės, net identiškus, objektus vieniems momentinį nusidėvėjimą taikyti galima, o kitiems — ne, jeigu tokia galimybė numatyta vieneto vidaus tvarkoje.
• Tokio turto esminio pagerinimo išlaidos atskaitomos tą mokestinį laikotarpį, kurį faktiškai patirtos. Tačiau jeigu turtas įsigytas iki 2026 m. ir momentinis nusidėvėjimas jam nebuvo taikytas, esminis pagerinimas, kaip ir anksčiau, atskaitomas dalimis per turto nusidėvėjimo laikotarpį.

Nusidėvėjimo normatyvams keisti VMI sutikimo nebereikia

Panaikintas reikalavimas kreiptis į mokesčių administratorių dėl sutikimo, kai nusidėvėjimo ar amortizacijos normatyvai tikslinami dėl objektyvių aplinkybių. Kiek kartų per turto naudojimo laikotarpį normatyvai keičiami, neribojama — svarbu, kad keitimas būtų ekonomiškai pagrįstas ir nesusijęs su mokestinės naudos siekimu.

Keitimas įforminamas vadovo patvirtintu laisvos formos vidaus dokumentu, kuriame nurodoma: grupė, kurios normatyvas keičiamas; kokie normatyvai buvo nustatyti; kokie nustatomi patikslinti; dėl kokių objektyvių aplinkybių keičiama.

Kiti apribojimai išlieka: normatyvas taikomas visai vieneto nustatytai turto grupei (pogrupiui) — tiek anksčiau įsigytam, tiek naujai įsigyjamam turtui; galioja nuo to mokestinio laikotarpio, kurį priimtas sprendimas, pradžios; negali būti mažesnis už PMĮ 1 priedėlyje nustatytą; naujai nustatytas nusidėvėjimo laikotarpis metais negali būti trumpesnis už jau praėjusį.

Mokestiniai nuostoliai: viena bendra 70 proc. riba

Nuostolių atskaitymo ribojimai suvienodinti. Nuo 2026 m. nuosavi, perimti reorganizavimo metu ir perimti iš kitų vienetų grupės vienetų nuostoliai vertinami bendrai, ir jų suma negali viršyti 70 proc. rezultato, gauto iš visų pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, neįtraukiant ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolių.

Patikslintos ir nuostolių perdavimo vienetų grupės viduje sąlygos: vieneto atitiktį reikalavimams — dalyvavimo grupėje apimtį ir trukmę — reikia vertinti paskutinę to mokestinio laikotarpio, už kurį nuostoliai perduodami, dieną.

Stipendijos įtrauktos į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus

Vienetai gali atskaityti iki 2 500 € per mokestinį laikotarpį mokamas stipendijas studentams, studijuojantiems pagal matematikos, gyvybės, inžinerijos ar technologijų mokslų studijų krypčių programas, kai įgyjama kvalifikacija susijusi su vieneto veikla, taip pat stipendijas MTEP projektus vykdantiems tyrėjams. Būtina trišalė vieneto, aukštosios mokyklos ir studento sutartis, o studijų programa ir kryptis turi būti įvardyta joje.

Stipendijos gavėjas negali valdyti daugiau kaip 10 proc. stipendiją mokančio vieneto akcijų (dalių, pajų), būti jo darbuotojas ar darbuotojo arba stambaus dalyvio šeimos narys, o pati stipendija negali būti susijusi su gavėjo tam vienetui atliktais darbais ar suteiktomis paslaugomis. Stipendijas gali mokėti ir pelno nesiekiančios organizacijos — tuomet, jei mokama ne iš finansavimo lėšų, jos atskaitomos iš ūkinės komercinės veiklos pajamų bendra tvarka.