Teisės aktai buhalteriui › VAS 9
III skyrius. ATSARGŲ ĮSIGIJIMO SAVIKAINA
9-asis verslo apskaitos standartas „Atsargos“
Suvestinė redakcija nuo 2018-03-24 · Tekstas paimtas iš registro 2026-11-16 · Oficialus tekstas registre
7. Atsargų įsigijimo savikainą sudaro pirkimo kaina, pakoreguota atlikto pirktų atsargų nukainojimo ir gautų nuolaidų sumomis. Pirkimo kainos koregavimai, atlikti atsargas užregistravus apskaitoje ir susiję su atsargų nukainojimu ir nuolaidomis, apskaitoje parodomi taip:
7.1. jeigu atsargos parduotos, koreguojama parduotų atsargų savikaina, mažinant ją nukainojimo ir nuolaidų suma. Rengiant trumpą pelno (nuostolių) ataskaitą koreguojamos įsigytų atsargų ir sunaudotų išteklių straipsnyje rodomos sąnaudos;
7.2. jeigu atsargos dar neparduotos, koreguojama jų įsigijimo savikaina mažinant ją šioms atsargoms tenkančia nukainojimo ir nuolaidų suma. Jei įsigijimo savikainos koreguoti neįmanoma, koreguojama parduotų atsargų savikaina, o jei rengiama trumpa pelno (nuostolių) ataskaita, – įsigytų atsargų ir sunaudotų išteklių straipsnyje rodomos sąnaudos, kaip nurodyta standarto 7.1 papunktyje.
8. Nustatant atsargų įsigijimo savikainą, prie pirkimo kainos pridedami visi su pirkimu susiję mokesčiai, išskyrus pridėtinės vertės mokestį, kaip nurodyta standarto 9 punkte, ir rinkliavos (išskyrus tuos, kurie vėliau bus atgauti), gabenimo, paruošimo naudoti ir kitos tiesiogiai susijusios su atsargų įsigijimu išlaidos. Atsargų gabenimo, sandėliavimo ir kitos išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis (pardavimo savikaina, o jei rengiama trumpa pelno (nuostolių) ataskaita, – įsigytų atsargų ir sunaudotų išteklių sąnaudomis) tą patį laikotarpį, kai buvo padarytos, jei sumos yra nereikšmingos.
9. Į atsargų įsigijimo savikainą neįskaitomas sumokėtas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai šis mokestis negrąžintinas, o jo pripažinimas ataskaitinio laikotarpio bendrosiomis ir administracinėmis sąnaudomis, o rengiant trumpą pelno (nuostolių) ataskaitą – kitomis sąnaudomis, reikšmingai iškraipytų įmonės veiklos rezultatus.
10. Jei už įsigyjamas atsargas bus atsiskaitoma per ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį, atsargos apskaitoje turi būti registruojamos tikrąja atlygio verte, kuri būtų lygi kainai, už kurią jas galima įsigyti atsiskaitant iš karto. Mokėtinos sumos ir tikrosios atlygio vertės skirtumas pripažįstamas palūkanų sąnaudomis per visą atsiskaitymo laikotarpį.
11. Atsargos, įsigytos užsienio valiuta, apskaitoje registruojamos finansinių ataskaitų sudarymo valiuta, taikant pirkimo dieną galiojusį užsienio valiutos kursą – apskaitoje taikomą euro ir užsienio valiutos santykį, nustatytą vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu.
12. Neatlygintinai gautų (dovanotų) atsargų savikainą sudaro dovanojimo sutartyje ar kitame dokumente nurodyta to turto vertė, kuri negali būti didesnė už grynąją galimo realizavimo vertę, ir su šių atsargų gavimu ir paruošimu parduoti (naudoti) susijusios išlaidos. Kai turto vertė nenurodyta, neatlygintinai gautų (dovanotų) atsargų savikaina nustatoma atsižvelgiant į to turto grynąją galimo realizavimo vertę.
13. Jei nėra neatlygintinai gautų (dovanotų) atsargų aktyviosios rinkos ir (arba) negalima patikimai nustatyti grynosios galimo realizavimo vertės, nemokamai arba už labai mažą kainą gauto turto įsigijimo savikaina yra išlaidų, kurios tiesiogiai susijusios su to turto įsigijimu ir paruošimu parduoti (naudoti), suma.
14. Kai atsargų likučių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įtraukti į apskaitą faktine įsigijimo savikaina netikslinga arba neįmanoma, gali būti taikomi kiti įvertinimo būdai. Pavyzdžiui, mažmeninių kainų būdas, kuris dažnai taikomas mažmeninėje prekyboje vertinti dideliam kiekiui greitai kintančio asortimento atsargų, kurių pelningumas yra panašus. Šiuo atveju atsargų savikaina nustatoma iš atsargų likučių, įvertintų pardavimo kainomis, atimant bendrojo pelno dalį, kuri dažniausiai apskaičiuojama naudojant vidutinį kiekvienos prekių rūšies bendrojo pelno procentą.
Kyla klausimas, kaip tai taikyti? Paklauskite DI konsultanto