Prisijungti

Teisės aktai buhalteriui › Nutarimas Nr. 496

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS

Dėl Darbo kodekso įgyvendinimo (vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka ir kiti aprašai)

Suvestinė redakcija nuo 2026-11-01 · Tekstas paimtas iš registro 2026-11-20 · Oficialus tekstas registre

1. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašas (toliau – Darbo ir poilsio laiko ypatumai) nustato darbo laiko ir poilsio laiko ypatumus transporto (kelių, geležinkelių, civilinės aviacijos, jūrų transporto, vidaus vandenų transporto), elektroninių ryšių, pašto, žemės ūkio, durpių kasimo įmonėse, grūdų perdirbimo įmonėse su grūdų tvarkymu bei apdorojimu susijusiems darbams, energetikos įmonėse, gydymo bei socialinės globos, švietimo įstaigose, žvejybos laivuose ir kitose ekonominės veiklos srityse ir darbų, kuriuose gali būti taikoma iki 24 valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašą. Darbo ir poilsio laiko ypatumai parengti vadovaujantis toliau nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais darbo ir poilsio laiko ypatumus transporte ir šiame punkte nurodytų ekonominės veiklos rūšių įmonėse bei įstaigose.

Darbo ir poilsio laiko ypatumai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 121 straipsniu, 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3922/91 dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 859/2008, 2012 m. spalio 5 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 965/2012, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 379/2014, 1999 m. birželio 21 d. Tarybos direktyva 1999/63/EB dėl Europos Bendrijos Laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos Transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) sudaryto susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo, 1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/95/EB dėl jūrininkų darbo valandoms į Bendrijos uostus įplaukusiuose laivuose taikomų nuostatų įgyvendinimo ir taikomų Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotuose laivuose, 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/79/EB dėl Europos aviakompanijų asociacijos (AEA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF), Europos skrydžių įgulų asociacijos (ECA), Europos regioninių aviakompanijų asociacijos (ERA) ir Tarptautinės oro vežėjų asociacijos (IACA) Europos susitarimo dėl civilinės aviacijos mobiliųjų darbuotojų darbo laiko organizavimo, 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo, 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičiančia Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo, 2005 m. liepos 18 d. Tarybos direktyva 2005/47/EB dėl Europos geležinkelių bendrijos (CER) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) susitarimo dėl mobiliųjų darbuotojų, teikiančių su sąveika susijusias tarpvalstybines paslaugas geležinkelių transporto sektoriuje, darbo sąlygų tam tikrų aspektų, 2014 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 2014/112/ES, kuria įgyvendinamas Europos baržų sąjungos (EBS), Europos laivavedžių organizacijos (ELO) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytas Europos susitarimas dėl tam tikrų vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbo laiko organizavimo aspektų, 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/159, kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos („Europêche“) sudarytas Susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo, taip pat 2006 m. Konvencija dėl darbo jūrų laivyboje.

2. Darbo ir poilsio laiko ypatumuose vartojamos sąvokos:

2.1. Civilinės aviacijos mobilieji darbuotojai – civilinio orlaivio įgulos nariai, kurių darbo laiką sudaro tarnybinis skrydžio laikas, darbo laikas padaliniuose, budėjimo laikas.

2.2. Mobilusis darbuotojas – darbuotojas, įgulos narys, kurį įmonė, teikianti keleivių ar prekių vežimo keliais, oru ar vidaus vandenimis paslaugas, samdo keliaujančio ar skraidančio personalo (ekipažo) nariu.

2.3. Mobilusis kelių transporto darbuotojas – sudarantis kelionės ekipažą (įskaitant stažuotojus ir mokinius) darbuotojas, kuris dirba įmonėje, teikiančioje keleivių ir krovinių vežimo paslaugas už atlyginimą arba savo sąskaita.

2.4. Pakankamas poilsis (pakankamai poilsio) – Darbo ir poilsio laiko ypatumuose nustatytos darbuotojui suteikiamos poilsio pertraukos, kurių trukmė išreiškiama laiko vienetais, arba pertraukos, kurios yra pakankamai ilgos ir nepertraukiamos, kad būtų galima užtikrinti, jog dirbdami darbuotojai dėl nuovargio nesusižeis patys, nepakenks savo sveikatai, nesužalos savo bendradarbių ar kitų asmenų.

2.5. Kitos sąvokos apibrėžtos Darbo kodekse, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme.

3. Darbo dienų skaičius per savaitę, darbo laiko režimas ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdienio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga, pietų pertrauka, fiziologinės ir specialios pertraukos, savaitės nepertraukiamasis poilsis nustatomi kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse, įmonės (įstaigos) darbo (pamainų) grafikuose.

4. Darbo ir poilsio laiko ypatumų 1 punkte nurodytų ekonominės veiklos rūšių įmonių (įstaigų) darbuotojams, kuriems dėl darbo pobūdžio ir (ar) darbų sezoniškumo negalima iš anksto numatyti kasdienio ar savaitės darbo laiko trukmės, gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita ir nustatomi suminės darbo laiko apskaitos apskaitiniai laikotarpiai. Įvedus suminę darbo laiko apskaitą, laikomasi šių reikalavimų:

4.1. Apskaitinio laikotarpio trukmė kelių ir geležinkelių transporto, energetikos įmonėse negali būti ilgesnė kaip vieni metai. Konkreti apskaitinio laikotarpio trukmė nustatoma darbo, kolektyvinėse sutartyse arba darbo tvarkos taisyklėse. Transporto darbuotojų apskaitinio laikotarpio trukmė, darbo laiko trukmė, kasdienio ir savaitės poilsio trukmė, nepanaudoto poilsio kompensavimo tvarka nustatoma Darbo ir poilsio laiko ypatumų II–VII skyriuose. Privalomo poilsio pertraukų vairavimo metu periodiškumas ir jų trukmė kelių transporto įmonėse nustatomi Darbo ir poilsio laiko ypatumų II skyriuje.

4.2. Apskaitinio laikotarpio trukmė žemės ūkio, durpių kasimo, grūdų perdirbimo įmonių ir žvejybos laivuose darbuotojams pagal Darbo ir poilsio laiko ypatumų VIII ir X skyrių nuostatas nustatoma darbo, kolektyvinėse sutartyse arba darbo tvarkos taisyklėse atsižvelgiant į darbų sezoniškumą ir negali būti ilgesnė kaip vieni metai. Šių darbuotojų darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti darbo valandų skaičiaus, apskaičiuoto pagal savaitės darbo laiko (40 darbo valandų) trukmę, kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė neturi būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, savaitės nepertraukiamasis poilsis gali būti trumpesnis kaip 35 valandos (tačiau ne trumpesnis kaip 24 valandos), poilsio dienos suteikiamos darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku.

5. Apskaitiniu laikotarpiu viršytas darbuotojams nustatytas darbo valandų skaičius, apskaičiuotas pagal savaitės darbo laiko 40 darbo valandų trukmę, kompensuojamas taip: darbuotojams jų pageidavimu suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka arba papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą, išskyrus kelių transportą, geležinkelio transportą, civilinę aviaciją, kuriuose jų veiklą reglamentuojančiais Europos Sąjungos teisės aktais numatyta kitokia viršyto darbo laiko ir nepanaudoto poilsio kompensavimo tvarka.

6. Darbo ir poilsio laiko klausimus, kurie Darbo ir poilsio laiko ypatumuose nereglamentuojami, reglamentuoja Darbo kodeksas arba kolektyvinės sutartys.

Pakeitimai (3)
  • Punkto pakeitimai: Nr. 715, 2018-07-18, paskelbta TAR 2018-07-25, i. k. 2018-12392 Nr. 818, 2022-08-10, paskelbta TAR 2022-08-11, i. k. 2022-17008
  • Papunkčio pakeitimai: Nr. 744, 2025-10-29, paskelbta TAR 2025-10-30, i. k. 2025-17991
  • Papunkčio pakeitimai: Nr. 715, 2018-07-18, paskelbta TAR 2018-07-25, i. k. 2018-12392

Kyla klausimas, kaip tai taikyti? Paklauskite DI konsultanto